Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazė (AKdb) kuriama siekiant kaupti, skaitmeninti ir padaryti prieinamus elektroninėje terpėje asmeninės rašomosios lietuvių kalbos duomenis: žmonių laiškus, dienoraščius, atsiminimus, nuotraukų užrašus, raštelius ir kitus asmeninio pobūdžio rankraščius (egodokumentus). Projekto kūrėjai tikisi, kad tokio pobūdžio duomenų bazė bus patogi priemonė ne tik lietuvių kalbos istorijai tirti, bet ir kasdienybės istorijos, sociologijos, kultūrinės antropologijos tyrimams.
Asmeniniai rankraščiai dažniausiai kaupiami privačiose kolekcijose, todėl mokslininkams (ir ne tik) sunkokai prieinami. AKdb unikali tuo, kad čia kaupiami ne tik ir ne tiek archyvuose ar bibliotekose, bet visų pirma asmeniniuose žmonių archyvuose saugomi rankraščiai. Sukaupus jų bazę, atsiras galimybė pažinti kalbą bei mintis ir tokių visuomenės sluoksnių, kurie dažniausiai nepatekdavo į tradicines (kalbos) istorijas. AKdb įgalins pažinti individualaus žmogaus kalbą, sudarys prielaidas naujo tipo kalbos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tyrimams.
AKdb renkami įvairūs lietuviški egodokumentai, parašyti Lietuvoje, JAV ar kitur išeivijoje.
Iniciatyvos ištakos
Mintis kaupti laiškus ir kitus asmeninio pobūdžio privačiose rankose saugomus dokumentus kilo dar 2008 m. grupelei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Lituanistikos katedroje Ilinojaus universitete Čikagoje dirbusių mokslininkų ir ten studijavusių lietuvių. Šios katedros prof. Giedriui Subačiui ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojams aptariant išeivijos dokumentų parodas, jų sklaidą, išsirutuliojo diskusija apie rašytinio paveldo rinkimo, išsaugojimo ir panaudojimo moksliniams tyrimams galimybes. Taip nuspręsta pradėti rinkti ranka rašytus, mašinėle spausdintus lietuviškus laiškus, dienoraščius, atvirukus ir kitus asmeninio pobūdžio raštus. Greitai nuo idėjos pereita prie darbų: apie iniciatyvą paskelbus laikraščiuose, žurnaluose, radijo laidose, pamažu pradėjome kaupti lietuviškus laiškus.
Nuo 2008 m. iš pradžių kukli, kelių asmenų palaikoma iniciatyva išsiplėtė. Prie laiškų rinkimo iniciatyvos netruko prisijungti įvairių Lietuvos institucijų – Lietuvių kalbos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto – mokslininkai. 2012 m. prie iniciatyvos prisijungė ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
Finansinę paskatą bent dalį sukauptų laiškų atverti mokslinei vartosenai suteikė Lietuvos mokslo taryba, pagal Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą 2011 m. parėmusi dvejų su puse metų projektą Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) formavimas (sutarties Nr. LIT-4-23).
AKdb struktūra
Šiuo metu vartotojams yra prieinamas pirmas (2013 m.) duomenyno leidimas, kuriame yra per 1300 laiškų. Duomenynas parengtas 2011–2013 metais vykdyto ir Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) formavimas (sutarties Nr. LIT-4-23) metu.
Besinaudojantiems duomenynu moksliniais tikslais, siūloma tokia duomenyno bibliografinio aprašo (citavimo) tvarka: Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazė (AKdb), pirmas leidimas (2013 m.). – www.musulaiskai.lt
AKdb sukauptus ir kaupiamus egodokumentus galima sąlygiškai skirti į keturis pagrindinius laikotarpius:
1) rašomosios lietuvių kalbos pavyzdžiai nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki 1918 metų;
2) rankraščiai, rašyti 1919–1944 metais;
3) tekstai, rašyti 1945–1990 metais, sovietų okupuotos Lietuvos laikotarpiu;
4) rankraščiai nuo 1990 iki šių dienų.
AKdb formuojama kaip trejopo pobūdžio duomenų rinkinys:
a) rankraštiniai egodokumentai (jie saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje),
b) skaitmenintos jų kopijos ir
c) transkribuoti tekstai.
Be šių, renkami ir papildomi, t. y. metaduomenys apie egodokumentus, jų autorius ir gavėjus.
Norintiems prisidėti prie projekto
Laiškų (ir kitų egodokumentų) rinkimas – ilgalaikis projekto vykdytojų tikslas. Todėl jei savo šeimos archyvuose turite laiškų, atvirlaiškių, dienoraščių, užrašų knygučių ar kitų asmeninio pobūdžio rankraščių, labai prašome pasidalyti jais su projekto vykdytojais.
Tam, kad surinktume kuo daugiau mokslo tyrimams reikalingos informacijos apie rankraščius, visų laiškų (ir kitų egodokumentų) dovanotojų prašome užpildyti laiškų anketą. Kiekvienam laiško autoriui prašome užpildyti tiek anketų, kiek yra adresatų (t. y. laiškų gavėjų). Lietuvišką anketos versiją rasite čia, anglišką – čia. Labai prašytume užpildyti visą žinomą ar spėjamą informaciją.
Jei sutiksite atiduoti rankraščių originalus, juos saugosime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o skaitmenines jų kopijas ir perrašus pateiksime duomenyne.
Jei rankraščių originalus norėsite ir toliau saugoti savo šeimos archyve, suskaitmeninę juos jums grąžinsime. Kita vertus, skaitmenines (skenuotas) laiškų kopijas (žemiau nurodytais el. pašto adresais) galite mums siųsti ir jūs patys. Skaitmeninant, labai prašytume atsižvelgti į šias laiškų skaitmeninimo gaires. Mums galite siųsti ne tik suskaitmenintus, bet ir perrašytus (transkribuotus) laiškus. Siekiant išlaikyti vienodą laiškų pateikimą, prašytume atsižvelgti į šiame dokumente pateiktus perrašymo principus.
Jei turite klausimų, norite padovanoti, atiduoti ar paskolinti savo archyve turimus laiškus, dienoraščius ir kitus rankraščius, norėtute prisidėti prie laiškų rinkimo ar tiesiog pagelbėti transkribuojant laiškus, drąsiai rašykite mums el. paštu:
dr. Aurelijai Tamošiūnaitei Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
prof. Giedriui Subačiui Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Almai Masevičienei Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.